Jei žmogus myli gamtą, jam gali būti sunku suprasti, kodėl kitas žmogus nesidomi ja. Aukštą logiką turintys gali pykti ant žmonių, kurie „nesupranta“ vienos ar kitos logiškos sekos. Tas pats su auksarankiais ar ekstravertais (tai ko neini paklaust?). Kai aplinka neatitinka jų pačių standartų – kaupiasi pyktis. Žmogus gali turėtų žemai išreikštą administruojančiąją prigimtį, o, tarkime, darbinėje aplinkoje iš jo reikalaujama lentelių, sąrašų, suorganizuoti renginį. Taigi tokios užduotys kels stresą ir žmogų vargins.
Jei žvelgsime per Prigimtis ir intelektus, galime daryti išvadą, kai žmogus nėra darnus tuomet, kai elgiasi ne pagal savo Prigimtis, arba, kai nepažįsta kitų žmonių Prigimčių. Mes siekiame, kad žmonės pažintų save ir aplinkinius, iš tiesų suprastų, kad visi esame skirtingi.
Kodėl kalbame apie darną? >
Koks žmogus yra darnus? >