Kelios geografijos studijų šakos:

• Kultūrinė geografija – tai plati sritis, tirianti tautų papročius, tradicijas, jų atsiradimą, išnykimą ir sąryšį su pasauliu. Čia ieškosite atsakymo į klausimą, kokią įtaką tautai, jos kultūrai, kalbai, religijai daro globalizacija, migracija.
• Aplinkos geografija tiria klimato, gamtovaizdžio, jūros lygio pasikeitimus ir įtaką gamtai bei visuomenei. Tai šaka, kuri bando rasti atsakymus, kaip teisingai paskirstyti natūraliuosius išteklius, nepažeisti ekosistemų, numatyti gamtines katastrofas: cunamius, audras, ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus.
• Ledynų mokslas – fizinės geografijos šaka, kuri tiria ledynus, jų tirpsmo įtaką mus supančiam pasauliui.
• Istorinė geografija tiria, kaip keitėsi kraštovaizdis, klimatas, valstybių sienos. Šios šakos specialistai supranta gamtos procesus, lemiančius tam tikras aplinkos sąlygas, geba atpažinti pasikartojančius scenarijus.
• Hidrologija – dar viena fizinės geografijos sritis. Ji tiria vandenį, tiksliau, jo kokybę, pasiskirstymą, judėjimą, panaudojimą. Šios srities specialistai atsakingi už vandens valymo sistemas, kanalų statybas, hidroelektrinių projektavimus, vandenvalos įrenginius, potvynių numatymą ir apsaugos sistemų nuo jų kūrimą.
• Politinė geografija aiškina ryšius tarp politikos ir fizinės aplinkos. Tai gali būti naudingųjų išteklių panaudojimo, aplinkosaugos klausimai, įvairių įstatymų dėl urbanizacijos taikymas arba pagalba, sprendžiant teritorijų pasiskirstymo klausimus.  
• Populiacijos geografija tiria įvairius pasiskirstymus tarp populiacijos tankio, amžiaus, religinių įsitikinimų. Klausimai, kuriuos tiesiogiai aiškinasi šis mokslas, yra migracijos kryptys, demografijos rodikliai. Daugybė dėmesio šioje srityje skiriama statistinių duomenų analizei.
• Urbanizacija – geografijos šaka, kuri iš arčiau žvelgia į miestų profilius. Čia tiriami įvairūs modernių miestų valdymo būdai, miestiečių teisės. Sprendžiami įvairūs miestams svarbūs klausimai: nuo transporto, edukacijos ir sveikatos apsaugos sistemų iki rekreacijos ir darbo zonų pasiskirstymo. Ieškomi sprendimai oro taršai, nusikalstamumui mažinti.

Kitos specializacijos: biogeografija, klimato kaita, plėtros geografija, ekologija, geomorfologija, sveikatos geografija, kalbų arba religijos geografija, migracija, turizmo geografija ir kt.