• Miškininkas – asmuo, prižiūrintis mišką, besirūpinantis, kad būtų laikomasi taisyklių (nešiukšlinti, nedeginti laužų, nemedžioti be leidimo, nekirsti miško be leidimo ir kt.). Miškininkai stebi miško ekosistemą, fiksuoja tokius įvykius, kaip tam tikros populiacijos augimas, kritimas, migravimas; kenkėjų populiacija, stichinių nelaimių žala.
• Miško ekologas – prižiūri miško ekosistemą, saugo miško augalus ir gyvūnus: siūlo naujus sprendimus nykstančioms rūšims apsaugoti. Jie apsprendžia, kiek ir kurių medžių miške galima kirsti.
• Miškų ūkio technologas – žmogus, atsakingas už miško išsaugojimą. Priklausomai nuo šalies ir darbovietės, pareigybės gali būti labai įvairios: miškų gaisrų prevencija, medžių, krūmų sodinimas, takų žymėjimas, laukinių gyvūnų stebėjimas ar net naujų, atsparesnių kenkėjams, augalų veislių veisimas.
• Pirkimų agentas – su miškininko žiniomis ir tam tikrais prekybos įgūdžiais galima dirbti pirkimų specialistais popieriaus, medienos ir energetikos įmonėse. Tai ne visai pirkimų vadybininko pozicija, o greičiau vertintojo ir kirtimų organizuotojo pozicija. Miško pirkimų agentas gali išsiaiškinti perkamos medienos vertę, parengti reikalingus popierius kirtimui, suorganizuoti darbininkus, įrenginius medienai nukirsti ir transportą jai gabenti.
• Miesto žaliųjų zonų vystytojas – žmogus, besirūpinantis, kad betoninėse miesto džiunglėse būtų ir žalumos. Tai – žmonės, vertinantys alėjų medžius, prižiūrintys parkus, kuriantys rekreacines gamtos zonas miestuose.

Kitais karjeros pasirinkimais gali tapti šios specialybės: urėdas, landšafto dizaineris, aplinkosaugos inspektorius ar vadybininkas, technologas privačiose įmonėse dirbančiose su mediena.