Matematikos sritis, tirianti diskrečias (konkrečias, atskiras) matematines struktūras. Integralai, grafų teorija, chromatiniai skaičiai, aibių teorija, algoritmų teorija, matematinė logika – visa tai – diskrečiosios matematikos temos. Ši matematikos sritis taikoma kompiuterių moksluose – algoritmams bei programavimo kalboms.

Kompleksinė analizė

Specializacija, kurioje nagrinėsite Koši-Rymano sąlygas; harmonines, atvirkštines, vienlapes funkcijas. Susipažinsite su integravimu kompleksinėje plokštumoje, analizinėmis funkcijomis ir laipsninėmis eilutėmis, Lorano eilutėmis, konforminiais atvaizdžiais ir kitomis kompleksinės analizės temomis. Kompleksinė analizė naudojama branduolinėje, mechaninėje ir elektros inžinerijoje.

Mechanika

Sritis, nagrinėjanti paprasčiausią materijos judėjimo formą – mechaninį judėjimą. Studijuodami šią sritį susipažinsite su kvantine mechanika ir reliatyvumu, nagrinėsite elektromagnetizmą, Šredingerio (Schrödinger), Klaino-Gordono (Klein-Gordon), Dirako (Dirac) lygtis. Šiai specializacijai priklauso ir statistinės mechanikos sritis, kuri tiria dalelių visumos judėjimą, pokyčius (t. y. sritis, kuri tiria ne kiekvieną dalelę atskirai, o žiūri į jų visumą).

Matavimų teorija

Matyt nieko nenustebinsime parašę, kad tai – mokslas apie matavimus. Kaip teisingai matuoti talpą, plotą ar ilgį? Kad būtų aiškiau, pateiksime pavyzdį. Kaip matuosite knygos ilgį? Na, kad suprastumėte, kiek laiko truks ją perskaityti. Puslapiais? Ar ta pati knyga gali būti kitokio puslapių kiekio priklausomai nuo leidimų? Žodžiais? Paimkime dvi knygas, kad būtų įdomiau – techninės literatūros tomą ir romaną – kuriose apytiksliai tiek pat žodžių. Ar jas perskaityti užtruks tiek pat? Kas atsitiks, kai matuodami žodžių kiekį, prieisime paveikslėlį? Juk vienus paveikslėlius tiesiog praverčiame, o kitus nagrinėjime sąlyginai ilgai. Taigi matavimų teorija bandys rasti atsakymą, kaip teisingai pamatuoti objekto, šiuo atveju – knygos – ilgį.

Kriptografija

Šią specializaciją suprasite, pasižiūrėję filmą The Imitation Game. Kriptografija – tai sritis, kuri moko pastebėti dėsningumus, iššifruoti informaciją ar rasti būdus saugiai perduoti informaciją – šifrą. Pastaruoju metu ši sritis yra labai glaudžiai susijusi su kompiuterių mokslu, o praeityje (ir dabar) buvo plačiai naudojama karo žvalgyboje. Jei norite pramankštinti protą – vienas įdomesnių kriptografams galvosopį keliančių uždavinių – Voiničiaus manuskriptas. Jo istoriją rasite čia >>