Keletas filosofijos specializacijų:

• Logika. Filosofijoje logikos apibrėžimas yra šiek tiek platesnis nei tas, kurį vartojame kasdien. Filosofijoje sistematiškai diskutuojama, siekiant nustatyti, iki kokio laipsnio ar iš kokių požiūrio taškų tam tikras teiginys yra teisingas. Painu? Tik ne filosofams! Ši sritis itin svarbi matematikai (prisiminkite Pitagoro teoremos įrodymą) ir kompiuterių mokslui.
• Etika, kurią neretai vadiname moralės teorija, mums sako, kaip reiktų elgtis kitų atžvilgiu. Filosofinė etika sprendžia platesnius klausimus: aiškinasi, kaip nustatyti, ar tam tikroje situacijoje elgiamasi etiškai ar ne, koks elgesys tam tikroje srityje gali būti laikomas etišku. Paprastas pavyzdys: ar eutanazija – etiška?
• Politinė filosofija – filosofijos kryptis, kuri aiškinasi, koks būdas valdyti visuomenę yra tinkamiausias, kokie turėtų būti bendri visuomenės tikslai, taisyklės, normos, kokiais būdais geriausia siekti tų tikslų. Žinoma, į šiuos klausimus nėra vieno teisingo atsakymo, tad jis puikiai tinka filosofiniams debatams.
• Metafizika – abstrakti filosofijos šaka, tirianti egzistencinius klausimus. Pagrindinių šios šakos diskusijų objektų negalima paaiškinti logiškai, faktais arba stebėjimais. Keletas šios srities klausimų (kad būtų lengviau suprasti, kas ta metafizika): „kaip žmogus žino, kad nesapnuoja?“, „ar egzistuoja atsitiktinumai?“, „ar gali egzistuoti objektas, kuris visiškai neturi tikslo?“ ir pan.
• Epistemologija – filosofijos šaka, tirianti pačią pažinimo, suvokimo prigimtį, kilmę, formas, apibrėžimus ir, svarbiausia, barjerus. Tipiški šios srities klausimai: „kas yra žinojimas?“, „kuo žinojimas skiriasi nuo įsitikinimo, nuomonės?“.